|
![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Invazinis gydymas
Kas yra invazinis (arba intervencinis) skausmo gydymas? Tai skausmo malšinimas atliekant specialias procedūras adatų, kateterių ir kitokių instrumentų pagalba. Skausmas gali būti gydomas vaistais (pvz., vietiniais anestetikais, gliukokortikosteroidais, opioidiniais analgetikais, kt.), veikiamas cheminėmis medžiagomis (pvz., fenoliu, alkoholiu), elektromagnetinėmis bangomis (pvz., pulsinė radiodažninė stimuliacija, nugaros smegenų stimuliacija), aukšta (radiodažninė destrukcija) arba žema (krioanalgezija) temperatūra. Invazinių procedūrų tikslas - kuo tiksliau ir efektyviau paveikti skausmo židinį ar skausmo plitimo kelius ir tuo pačiu mažiau įtakoti visą organizmą.
Invazinės skausmo malšinimo procedūros paprastai atliekamos skausmo klinikose. Jas atlieka šias procedūras taikyti išmokę gydytojai specialistai.
Žemiau pateiksime trumpus dažniausiai atliekamų procedūrų ir metodikų aprašymus. Jei nerandate Jums rūpimos informacijos - rašykite mums: info@skausmoklinika.lt Trigerinių (skausmingų) raumenų taškų injekcijos Kas tai yra? Injekcijos į trigerinius (skausmingus) raumenų taškus – tai procedūra, kurios metu į skausmingas lokaliai įsitempusių raumenų skaidulų vietas, dar vadinamas trigeriniais (skausmingais) raumenų taškais, suleidžiama vaistų. Trigerinis (skausmingas) taškas atsiranda, kai tam tikroje raumens vietoje raumeninės skaidulos išlieka nuolatinėje susitraukimo būsenoje, negali savarankiškai atsipalaiduoti. Dėl ilgalaikio raumens įsitempimo sutrinka kraujotaka, kaupiasi medžiagų apykaitos medžiagos, ta raumens vieta tampa skausminga. Kai tokių vietų raumenyse susidaro daugiau, skausmas gali būti jaučiamas dideliame plote. Kada ši procedūra atliekama? Injekcijos į trigerinius (skausmingus) raumenų taškus atliekamos esant skausmui, susijusiam su trigeriniais taškais. Toks skausminis sindromas vadinamas miofasciniu skausmu. Ši procedūra dažniau atliekama kaklo, pečių, nugaros, sėdmenų raumenyse. Atlikus injekciją, sumažėja raumens skaidulų spazmas, pagerėja jo kraujotaka, palaipsniui aprimsta skausmas. Kada negalima atlikti šios procedūros? Procedūra neatliekama esant vietinei ar sisteminei infekcijai. Kaip atliekama procedūra? Procedūros metu labai maža adata įduriama į trigerinį (skausmingą) tašką, esantį raumenyse ir suleidžiama 1-2 ml vaistų. Dažniausiai švirkščiama vietinių anestetikų. Stengiamasi vaistų suleisti į visus trigerinius taškus. Procedūra trunka 10-15 min. Po procedūros Po procedūros paciento būklė gali būti stebima 0,5-1 val. Jei savijauta gera ir procedūros komplikacijų nestebima, pacientas išleidžiamas namo. Po procedūros kurį laiką gali būti jaučiamas perštėjimas dūrio vietoje, odos aptirpimas. Galimos komplikacijos Komplikacijos retos, bet galimos. Galimas perštėjimas, nedidelės kraujosruvos injekcijų vietose, bet paprastai praeina per keletą dienų. Labai retai gali pasitaikyti intoksikacija vietiniais anestetikais dėl suleidimo į kraujagyslę arba greitos jų rezorbcijos (patekimo į kraujotaką) ar giliau esančių organų pažeidimas adatos dūriu. Rezultatai Ankstyvas poveikis paprastai pasireiškia greitai po injekcijos (po 10-20 min.). Galutinį gydymo efektą reikėtų vertinti praėjus 1-2 sav. po procedūros. Jei procedūra nėra pilnai efektyvi, ją galima pakartoti po kelių dienų ar savaičių. Kas tai yra?
Tai vaistų – priešuždegiminių hormonų (kortikosteroidų) – suleidimas į epidurinį tarpą. Epidurinis tarpas yra tarp nugaros smegenis supančio kietojo dangalo ir slankstelių. Jis užpildytas riebalais ir smulkiomis kraujagyslėmis. Vaistai, suleisti į epidurinį tarpą, pasiekia nugaros nervų šakneles, mažina jų uždegimą ir padidėjusį jautrumą. Kada ši procedūra atliekama? Ši procedūra atliekama esant skausmui dėl nugaros nervų šaknelių uždegimo ar dirginimo. Priklausomai nuo skausmo (dirginamų nugaros nervų) vietos, ši procedūra gali būti atliekama kaklo, krūtinės, juosmens ar kryžmens srityse. Ši procedūra nepašalina anatominių stuburo pakitimų (pvz., išvaržų, „ataugų“), tačiau mažina nervų šaknelių uždegimą ir padidėjusį jautrumą. Kada negalima atlikti šios procedūros? Procedūros negalima atlikti esant vietinei ar sisteminei infekcijai, sutrikus kraujo krešumui (pvz., dėl mažo trombocitų skaičiaus, taip pat vartojant krešėjimą mažinančius vaistus – aspiriną, klopidogrelį (Plavix), varfariną (Orfarin) ar kitus), nėštumo metu (jei procedūra atliekama rentgeno kontrolėje). Kaip atliekama ši procedūra? Procedūros metu pacientas pasodinamas arba paguldomas ant šono arba ant pilvo. Oda nuvaloma dezinfekuojančiu tirpalu. Numatomo dūrio vietoje oda ir poodis nuskausminamas vietiniais anestetikais. Po to storesne adata pamažu duriama iki epidurinio tarpo. Šio dūrio metu gali jaustis nedidelis skausmas ar „spaudimas“. Pasiekus epidurinį tarpą, suleidžiami vaistai (dažniausiai kortikosteroidai su vietiniais anestetikais), po to adata ištraukiama ir dūrio vieta užklijuojama steriliu tvarsčiu. Procedūra trunka 15-30min. Tam tikrais atvejais procedūra gali būti atliekama rentgeno kontrolėje, tuomet procedūrą atliekantis gydytojas gali lengviau stebėti ir kontroliuoti adatos įvedimą bei vaistų suleidimą. Po procedūros Iškart po procedūros gali jaustis lengvas „apšilimas“ nugaroje arba galūnėse (priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje atlikta procedūra). Po procedūros pacientas guli, jo būklė stebima apie 30-60 min. Jei savijauta gera ir nestebima komplikacijų, pacientas išleidžiamas namo. Galimos komplikacijos Dūrio vietos skausmas, poodinė kraujosrūva ar infekcija dūrio vietoje. Kraujavimas į epidurinį tarpą, infekcija, nugaros nervų ar stuburo smegenų pažeidimas (ši komplikacija galima injekciją atliekant kaklinėje ar krūtininėje stuburo dalyje). Kietojo smegenų dangalo pradūrimas ir su tuo susijęs galvos skausmas. Alerginė reakcija vaistams, taip pat kitos nepageidaujamos vaistų reakcijos (pvz., veido raudonis, nemiga, padidėjęs apetitas, gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, skysčių susilaikymas organizme, arterinio kraujospūdžio pakilimas, mėnesinių ciklo sutrikimai). Rezultatai Suleistų vaistų gydomasis poveikis pasireiškia palaipsniui, paprastai per 3-5 dienas. Galutinį procedūros efektą reikėtų vertinti po 1-1,5 mėn. Iš anksto prognozuoti procedūros rezultatą (skausmo sumažėjimą) sunku, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių (pvz., nuo to, kas sukelia skausmą – nervo užspaudimas ar uždegimas). Didelę įtaką procedūros efektyvumui turi ir vaistų pasiskirstymas epiduriniame tarpe – vaistai veikia geriausiai, jei jie pasiekia dirginimo vietą. Kas tai yra? Tai vaistų suleidimas šalia tarpšonkaulinių nervų, kuriais ateina jutimai iš krūtinės ląstos sienelės. Procedūros metu šalia nervo dažniausiai leidžiama vaistų, kurie laikinai nutraukia skausmingų impulsų perdavimą nervu (vietinių anestetikų) arba vaistų mažinančių nervo uždegimą, sudirginimą, jautrumą (steroidinių hormonų). Kada ši procedūra atliekama? Procedūra atliekama kaip gydomoji, kai pacientus vargina skausmas dėl tarpšonkaulinių nervų pažeidimo arba dirginimo. Procedūra taip pat gali padėti nustatyti skausmų kilmę – skausmas kyla iš krūtinės ląstos sienelės ar ne. Dažniausiai ši procedūra atliekama esant tarpšonkaulinių nervų neuralgijai (uždegimui), esant skausmui po juostinės pūslelinės (poherpetinė neuralgija), po krūtinės ląstos traumos, šonkaulių lūžimų ar esant onkologinei ligai, pažeidžiančiai krūtinės ląstos sienelę. Kada negalima atlikti šios procedūros? Procedūra neatliekama, jei yra sutrikęs kraujo krešėjimas (vartoja kraują skystinančius vaistus, yra įgimtų krešėjimo sutrikimų), esant vietinei ar sisteminei infekcijai. Kaip atliekama ši procedūra? Nedidele adata įduriama ties apatiniu šonkaulio kraštu, kur praeina tarpšonkaulinis nervas ir suleidžiama 3-5 ml vaistų tirpalo. Injekcijos atliekamos ties kiekvienu šonkauliu, kurių nervais ateina skausmingi impulsai. Procedūra užtrunka 15-30 min. Po procedūros Po procedūros paciento būklė gali būti stebima 0,5-1 val. Jei savijauta gera ir procedūros komplikacijų nestebima, pacientas išleidžiamas namo. Po procedūros kurį laiką gali jaustis dūrio vietos skausmas ar odos aptirpimas. Galimos komplikacijos Galimos šios procedūros komplikacijos: pneumotoraksas (oro susikaupimas šalia plaučio pleuros ertmėje dėl plaučio pažeidimo), intoksikacija vietiniais anestetikais dėl suleidimo į kraujagyslę arba greitos jų rezorbcijos (patekimo į kraujotaką). Rezultatai Ankstyvas poveikis pasireiškia greitai po injekcijos (po 10-20 min.). Neretai ilgalaikiam gydomajam poveikiui pasiekti tenka atlikti seriją procedūrų. Jei šių procedūrų efektas geras, tačiau trumpalaikis, galima taikyti tarpšonkaulinių nervų radiodažninę pulsinę stimuliaciją arba neurolizę. Transforaminalinės selektyvios nugaros nervų injekcijos Kas tai yra? Tai vaistų suleidimas šalia nervų šaknelių. Procedūros metu šalia nervo leidžiama vaistų, kurie laikinai nutraukia skausmingų impulsų perdavimą nervu (vietinių anestetikų) arba vaistų mažinančių nervo uždegimą ir padidintą jautrumą (steroidinių hormonų). Kada ši procedūra atliekama? Ši procedūra gali būti taikoma kaip gydomoji arba diagnostinė. Gydomoji procedūra atliekama, kai pacientą vargina skausmas dėl nervų šaknelių pažeidimo arba dirginimo (pavyzdžiui, sergant radikulopatija). Tuomet per tarpslanstelinę angą šalia nervinės šaknelės suleidžiama vaisto, mažinančio nervo uždegimą ir jautrumą. Atliekant diagnostinę procedūrą šalia galimai pažeisto nervo suleidžiama vietinio anestetiko – tai padeda patikslinti skausmo kilmę. Dažniausiai ši procedūra atliekama juosmens srityje, rečiau – kaklo bei krūtinės srityje. Kada negalima atlikti šios procedūros? Procedūra neatliekama, jei yra sutrikęs kraujo krešėjimas (vartoja kraują skystinančius vaistus, yra įgimtų krešėjimo sutrikimų), esant vietinei ar sisteminei infekcijai. Kaip atliekama procedūra? Procedūra atliekama rentgeno kontrolėje. Specialia adata duriama nugaroje link tarpslankstelinės angos, per kurią iš stuburo kanalo išeina nervo šaknelės ir suleidžiama 3-5 ml vaistų tirpalo. Injekcijos atliekamos ties kiekviena šaknele, kuria ateina skausmingi impulsai. Procedūra užtrunka 20-30 min. Po procedūros Po procedūros paciento būklė stebima 0,5-1 val. Jei savijauta gera ir procedūros komplikacijų nestebima, pacientas išleidžiamas namo. Po procedūros kurį laiką gali jaustis dūrio vietos skausmas ar odos aptirpimas. Galimos komplikacijos Galimos šios procedūros komplikacijos: dūrio vietos skausmas, intoksikacija vietiniais anestetikais dėl suleidimo į kraujagyslę arba greitos jų rezorbcijos (patekimo į kraujotaką), infekcija, kraujosrūvos, alerginė reakcija, gretimų struktūrų punkcija (kietojo smegenų dangalo, nervo šaknelės dangalo), nugarinio nervo pažeidimas. Rezultatai Ankstyvas poveikis pasireiškia greitai po injekcijos (po 10-20 min.). Neretai ilgalaikiam gydomajam poveikiui pasiekti tenka atlikti seriją procedūrų. Kas tai yra?
Saulės rezginys sudarytas iš vegetacinės nervų sistemos skaidulų, įnervuojančių įvairius pilvo organus (skrandį, kasą, kepenis, tulžies pūslę, plonąją žarną ir dalį storosios žarnos). Šis nervų rezginys išsidėsto aplink aortą viršutinėje pilvo dalyje, pirmojo juosmeninio slankstelio aukštyje. Procedūros metu leidžiama vaistų, kurie ilgam laikui nuslopina saulės rezginio nervinių skaidulų veiklą. Kada ši procedūra atliekama?
Saulės rezginio neurolizė atliekama, kuomet pacientą vargina skausmas, kylantis iš pažeistų vidaus organų (kasos, skrandžio, kepenų, žarnyno). Neurolizė (ilgalaikis nervinio rezginio užmarinimas) atliekamas esant augliui arba vėžio metastazėms, pažeidžiančioms pilvo organus.
Sergant kai kuriomis kitomis ligomis (pavyzdžiui lėtiniu pankreatitu) galima atlikti gydomąją saulės rezginio blokadą vietiniu anestetiku bei steroidiniu hormonu, mažinančiu nervinių skaidulų uždegimą ir padidintą jautrumą. Kada negalima atlikti šios procedūros? Procedūra neatliekama, jei yra sutrikęs kraujo krešėjimas (vartoja kraują skystinančius vaistus, dėl taikomo priešvėžinio gydymo, yra įgimtų krešėjimo sutrikimų), esant vietinei ar sisteminei infekcijai, esant žarnų nepraeinamumui. Kaip atliekama procedūra?
Prieš pradedant procedūrą į rankos veną įvedamas kateteris ir pradedama lašelinė infuzija. Procedūra atliekama rentgeno kontrolėje. Procedūros metu pacientas guli ant pilvo arba ant šono. Prieš tai nuskausminus dūrio vietą specialia adata įduriama nugaroje po XII šonkauliu. Adatos padėtis nuolat patikrinama rentgeno pagalba. Kuomet nustatoma teisinga adatos padėtis suleidžiama 10 ml specialaus tirpalo (6 -10% fenolio arba 50-97% etilo alkoholio). Procedūra užtrunka 30-40 min. Po procedūros
Po procedūros paciento būklė stebima 1-1,5 val. Jei savijauta gera ir procedūros komplikacijų nestebima, pacientas išleidžiamas namo. Po procedūros kurį laiką gali jaustis dūrio vietos skausmas ar odos aptirpimas. Galimos komplikacijos
Po procedūros kurį laiką gali skaudėti dūrio vietą. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis – viduriavimas. Paprastai viduriavimas praeina savaime per keletą dienų, retesniais atvejais, dėl gausaus skysčių netekimo, reikalinga speciali medicininė pagalba. Galimos ir kitos procedūros komplikacijos: trumpalaikis kraujospūdžio sumažėjimas, pneumotoraksas (oro susikaupimas pleuros ertmėje dėl plaučio pažeidimo), intoksikacija vietiniais anestetikais dėl suleidimo į kraujagyslę arba greitos jų rezorbcijos (patekimo į kraujotaką), inksto pažeidimas, nugarinio nervo pažeidimas, kojų paralyžius, nugaros raumenų pažeidimas, infekcija ar kraujosrūva dūrio vietoje, retroperitoninis kraujavimas (dėl inksto ar kraujagyslės pažeidimo), pilvaplėvės uždegimas ir kitos. Rezultatai Ankstyvas poveikis pasireiškia greitai po injekcijos (po 10-20 min.). Kartais, pilnam saulės rezginio užmarinimui, gali tekti pakartoti procedūrą duriant toje pačioje arba priešingoje nugaros pusėje. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
![]() Rašykite mums: info@skausmoklinika.lt © Skausmo klinikų asociacija 2009 Visos teisės saugomos |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||